Mityba » Apie statinus

Šis straipsnelis apie statinų vartojimą. Nesu gydytoja, bet besidomėdama sveika mityba ir klausydama įvairių mokslinikų ir gydytojų, nuolat susiduriu su cholesterolio ir statinų tema. Ir man sąžinė neleidžia nutylėti šio svarbaus dalyko. Statinų vartojimas pagrįstas klaidingomis prielaidomis, jų vartoti nereikia.

 

Kas yra statinai?

Tai – vaistų grupė, pasižyminti cholesterolio koncentraciją kraujyje mažinančiu poveikiu. Šie vaistai slopina tam tikrus fermentus organizme ir taip užkerta kelią cholesterolio sintezei kepenyse. Statinai rinkoje jau beveik 30 metų. Ir štai jau keletą dešimtmečių šie vaistai skiriami žmonėms, kuriems nustatoma dislipidemija, t.y. padidėjęs „blogasis“ MTL cholesteris. Oficialioji medicina vis dar teigia, kad esant padidėjusiam MTL cholesterolio kiekiui kraujyje, padidėja rizika susirgti aterosklerozine širdies ir kraujagyslių liga ir todėl turi būti taikomas lipidų kiekį mažinantis gydymas.

Nors daugybė tyrimų rodo, kad cholesterolio kiekio sumažinimas kraujyje nesumažina širdies ligų rizikos, netgi priešingai, padidina mirties nuo širdies ligų ar kitų priežasčių tikimybę (žr. straipsnelį apie riebalus), statinai daugelyje šalių vis dar skiriami kaip profilaktikos nuo širdies ligų priemonė. Ir Lietuvoje pasitikrinus prevencinėje programoje dėl širdies ir kraujagyslių ligų, kaip taisyklė bus skiriami statinai. Ir jeigu šeimos gydytojas ar gydytoja kraujo tyrime pamatys padidėjusį MTL cholesterolio kiekį, jums skirs statinus. Vis dar, nors tikrai jau būtų laikas sustoti. Teigiama, kad statinų vartojimo nauda pagrįsta klinikiniais tyrimais, tik keistas sutapimas, kai tyrimus atlieka suinteresuoti farmacijos pramonės atstovai, rezultatai būna statinų vartojimo naudai, jeigu gi nepriklausomi tyrėjai, statinų vartojimo naudos neberandama. Tai mini Habib ir kolegos 2022 m. publikuotame straipsnyje [1] (nuoroda į straipsnį anglų kalba puslapio apačioje). Kodėl rekomendacijos nebuvo peržiūrėtos ir kodėl gydytojai taip uoliai juos vis dar grūda žmonėms nenoriu plėstis, pasakysiu tik, kad ten kur dideli pinigai tiesos per daug ieškoti nereikia, pinigai ir tiesa nedraugauja.

Laimei, jėga į burną vaistų žmonėms dar niekas nekiša ir mes patys galime ir turėtume rinktis, ką vartoti. Kūnas jūsų ir už jo sveikatą atsakote jūs pats, ne gydytojas. Nereikėtų žiūrėti į gydytoją kaip į jūsų likimą lemiantį valdovą, jis turėtų būti jums padėjėjas ir konsultantas. Todėl visus, kuriems paskirti šie vaistai tik dėl to, kad jų MTL cholesterolio kiekis "per didelis", raginčiau paskaityti apačioje išdėstytus argumentus, kodėl jums reikėtų net nepradėti jų vartoti arba skubiai reikėtų nutraukti šių vaistų vartojimą.

 

 

Kodėl nereikia vartoti statinų?

 

Dvi paprastos priežastys:

1. Jie yra neveiksmingi
2. Jie daro žalą organizmui

 

Aptarkime tai plačiau.

1. Statinai yra neveiksmingi. Statinai nepadeda apsisaugoti nuo širdies ir kraujagyslių ligų. Jau keletą dešimtmečių galioja nuostata, kad asmenims, kuriems yra vidutinė ar didelė rizika susirgti aterosklerozine širdies ir kraujagyslių liga, turi būti taikomas lipidų kiekį mažinantis gydymas, t.y. gydymas statinais. Statinai vartojami jau beveik tris dešimtmečius ir jų vartojimo apimtys su laiku vis augo. Deja, ir sergamumas širdies ir kraujagyslių ligomis taip pat nuolat auga. Žemiau pateikiama širdies ligų augimo kreivė iš gydytojo Chris Knobbe prezentacijos apie nenatūralių augalinių aliejų žalą (prezentaciją galite rasti čia).

 

 

Ši kreivė nesileidžia, ji ir toliau grėsmingai kyla į viršų. 2000 metais pasaulyje nuo širdies ir kraujagyslių ligų mirė 14 milijonų žmonių, 2019 – beveik 18 milijonų, o 2021 – jau beveik 20 milijonų. Štai jums ir prevencija. Jei statinai būtų veiksmingi, tai kraujotakos ir širdies ligos po tiek dešimtmečių „profilaktikos“ nebeturėtų būti pirmaujanti mirčių priežastis. Tuo tarpu tiek Amerikoje, kur žmonės suvartoja daugiausiai statinų, tiek Lietuvoje, širdies ir kraujagyslių ligos sudaro didžiausią visų mirčių dalį.

Apačioje lentelėje duomenys, dėl kokių priežasčių dažniausiai miršta žmonės Jungtinėse Amerikos Valstijose:

 

 

Aiškiai matyti, kad širdies ir kraujagyslių ligos jau daug metų stabiliai pirmauja.

O čia pateikiami duomenys iš Lietuvos statistikos departamento:

 

 

Kaip matome, sodriai žalia spalva visų stulpelių viršuje atvaizduotos kraujotakos sistemos ligos gerokai lenkia kitas mirčių priežastis. 2021 metais nuo kraujotakos sistemos ligų Lietuvoje mirė daugiau kaip pusė, t. y. 52,7 proc. visų mirusiųjų. Ir yra žinoma, kad 2022 metais šis skaičius dar truputį padidėjo ir jau siekė 53 procentus.

Skaičiau kai kurių gydytojų pasvarstymus, kad dėl tokio mirtingumo kalti patys gyventojai, nepakankamai kontroliuojantys cholseterolio kiekį kraujyje ir kraujospūdį. Tai liūdina, bet nestebina, nes apie mitybos poveikį sveikatai gydytojai, deja, nesimoko. Jie mokomi, pagal kokią schemą reikia skirti vienus ar kitus vaistus. Tik ne visada reikia vaistų. Mitybos pagalba galima ženkliai pagerinti sveikatą. Kraujo spaudimas padidėja dėl per didelio cukraus kiekio kraujyje, todėl ženkliai sumažinus suvartojamų angliavandenių kiekį, ši problema paprastai išsisprendžia savaime. Cholesterolis gi taip neteisingai „apkaltintas“ dėl aterosklerozės iš tiesų tėra statybinė medžiaga, kuria organizmas bando „sulopyti“ dėl nenatūralių augalinių aliejų vartojimo sukelto uždegimo pažeistas kraujagysles  (daugiau apie mus sargdinančius aliejus, uždegimo priežastis ir aterosklertinių plokštelių formavimąsi galima pasiskaityti skyrelyje apie riebalus). Jei vartojame statinus, kovojame ne su uždegimu, bet su organizmo bandymu suvaldyti uždegimą, t.y. kovojame patys prieš save.

 

 

Gydytojas Robert Cywes pateikia vaizdingą palyginimą, kad mažinti cholesterolio kiekį siekiant išvengti kraujotakos ligų, tai būtų maždaug tas pats, kaip bandyti išvaikyti gaisrininkų mašinas nuo degančio namo. (Šio gydytojo visą interviu (anglų kalba) apie širdies ir kraujagyslių sveikatą, statinų vartojimą, angliavandenius ir kt. rasite šioje nuorodoje.) Ką ir rodo tyrimai: cholesterolio kiekio kraujyje sumažinimas ne padeda, bet pakenkia kraujagyslių sveikatai. Štai 2016 metais buvo publikuotas Ravnskov ir kolegų straipsnis [2], kuriame pristatomi atliktos sisteminės 19-os mokslinių tyrimų apžvalgos duomenys. Apžvalgoje įvertinti 68094 pagyvenusių žmonių duomenys atskleidė, kad priešingai teiginiams apie cholesterolio pavojus, kuo didesnis MTL cholesterolio kiekis kraujyje, tuo mažesnė mirties tikimybė. Tad kam tą MTL cholesterolio kiekį kraujyje mažinti?

 

2. Statinai daro žalą organizmui

Statinai gadina kepenų veiklą ir trikdo medžiagų apykaitą. MTL cholesterolio viena iš funkcijų yra trigliceridų pristatymas iš kepenų ląstelėms, kad jos turėtų statybinės medžiagos ir energijos šaltinį. MTL cholesterolio mažinimas trikdo normalią sveikų riebalų apykaitą ir tuo būdu kenkia ląstelėms visame organizme. Ką ir atspindi platus spektras įvairiausių šalutinių poveikių, kuriuos jaučia vartojantys statinus žmonės.

Atskirai norėčiau pabrėžti statinų daromą žalą smegenų veiklai. Gydytoja psichiatrė Georgija Ede, gydanti smegenų ligas mitybos pagalba, teigia, kad dažnai susiduria su faktu, kuomet statinų vartojimas trikdo jos pacientų atmintį ir nuotaiką. Tai nekeista, nes normaliai smegenų veiklai reikia labai daug cholesterolio, kuris sintetinamas kepenyse ir gaunamas su gyvulinės kilmės maisto produktais. Nors mūsų smegenys sudaro apie 2 procentus nuo bendros kūno masės, tačiau sunaudoja apie 20 procentų viso cholesterolio. Cholesterolis smegenyse reikalingas ląstelių komunikacijai ir mitochondrijų veiklai. Jei jo sintezė vaistų pagalba sutrikdoma, smegenims ima trūkti cholesterolio ir tai gali pasireikšti įvairiais simptomais. Gydytoja teigia, kad jos pacientai vartojantys statinus dažnai skundžiasi atminties sutrikimais, kurių priežasties žmonės dažnai nesupranta arba sieja tai su amžiumi, tačiau nutraukus statinų vartojimą, šie simptomai dingsta. Gydytoja Georgija Ede pataria žmonėms, kuriems rūpi jų smegenų sveikata, vartoti sočiuosius riebalus ir jokiu būdu nevartoti statinų. (Pilną šios gydytojos prezentaciją (anglų kalba) apie mitybos įtaką smegenims rasite šioje nuorodoje.)

 

Įvairūs statinų šalutiniai poveikiai buvo nustatyti dar klinikinių tyrimų metu. Vėliau apie šalutinius poveikius pranešdavo juos vartojantys žmonės. Nepaisant tikrai gausaus šalutinių poveikių sąrašo ir didelio jų dažnio, šių vaistų naudos ir rizikos santykis vis dar laikomas teigiamu, t.y. oficialiai teigiama, kad juos vartoti verta. Skirtingų statinų šalutinis poveikis gali šiek tiek skirtis. Žemiau pateikiami šalutiniai poveikiai paimti iš Lietuvoje pardavinėjamo vieno statinų grupės vaisto pakuotės lapelio.

 

 

Žiūrint į lentelės viršų, kur rikiuojasi dažniausiai pasireiškiantys šalutiniai poveikiai, vienoks ar kitoks „laimėjimas“ beveik garantuotas kiekvienam. Jeigu jums neskaudės galvos, tai gali sutrikti virškinimas, kepenų veikla, gali kraujuoti iš nosies, skaudėti sąnarius ar pakilti cukraus kiekis kraujyje ir t.t.. Nežinau, kuris iš tų išvardintų dalykų „smagesnis“; ar tikrai norite dalyvauti tokioje loterijoje? Dažnai žmonės net nepraneša apie statinų šalutinius poveikius, nes jie pasireiškia ne iš karto pradėjus vartoti šiuos vaistus, o po kiek laiko. Tai gan klastingas dalykas, ypač jei žmogus vartoja daug vaistų, gali ir nesuprasti, nuo ko jam taip bloga.

Šalutiniai poveikiai naudojant vaistus nėra jokia naujiena. Ir kartais dėl ligos rimtumo tikrai tenka rizikuoti ir tikėtis, kad šalutinis poveikis tau nepasireikš arba netgi kentėti tą poveikį, nes liga kur kas baisesnė. Tik šiuo atveju negali būti nė kalbos apie teigimą naudos ir rizikos santykį. Juk naudos, kaip žinome, nėra jokios, jie neveiksmingi, o rizika didelė. Minėto statino gydytojams skirtoje vaisto charakteristikų santraukoje rašoma:

Yra įrodymų, kad statinai kaip klasė, didina gliukozės koncentraciją kraujyje ir kai kuriems pacientams, turintiems padidintą cukrinio diabeto susirgimo riziką, gali sukelti hiperglikemiją, kurios metu skiriama tinkama diabeto priežiūra. Tačiau šią riziką persveria kraujagyslinės rizikos mažinimas gydant statinais, todėl gydymo nutraukti nereikėtų.“

Atkreipkite dėmesį, bent 1 iš 10 žmonių sutrikdoma medžiagų apykaita taip, kad padidėja rizika susirgti diabetu, betgi gydytojams teigiama, nieko tokio, galbūt ateityje jis ir mirs nuo diabeto, už tai nemirs nuo kraujotakos ligų. Tai atrodo na tiesiog kaip pasityčiojimas.

Taigi, mielieji, neleiskite iš savęs tyčiotis ir nevartokite jums kenkiančių preparatų. Atsisakykite visiems laikams nenatūralių augalinių aliejų, vartokite sveikus sočiuosius riebalus, ir tegul jūsų ląstelėms niekada nepritrūksta cholesterolio.

 

 

Rūpinkitės savimi, jūs patys atsakingi už savo sveikatą.

 

Tekste minėti literatūros šaltiniai:

 

1. Habib AR, Katz MH, Redberg RF. Statins for Primary Cardiovascular Disease Prevention: Time to Curb Our Enthusiasm. JAMA Intern Med. 2022;182(10):1021–1024. doi:10.1001/jamainternmed.2022.3204

 

2. Ravnskov U, Diamond DM, Hama R, Hamazaki T, Hammarskjöld B, Hynes N, Kendrick M, Langsjoen PH, Malhotra A, Mascitelli L, McCully KS, Ogushi Y, Okuyama H, Rosch PJ, Schersten T, Sultan S, Sundberg R. Lack of an association or an inverse association between low-density-lipoprotein cholesterol and mortality in the elderly: a systematic review. BMJ Open. 2016 Jun 12;6(6):e010401. doi: 10.1136/bmjopen-2015-010401. PMID: 27292972; PMCID: PMC4908872.